2008 m. spalio 20 d., pirmadienis

Kuosėnų pradžios mokyklos mokytojai

Medžiaga pastoviai papildoma. Jei norite nuotrauką pasididinti - spragtelkite pelyte ant jos.

Genovaitė Dagytė - Laužikienė

Gimė 1928 m. (m. 2009 m. sausio mėn., palaid. Kupiškio kap.)Pelyšiuose prie Šimonių. Baigė
Kupiškio vidurinę mokyklą.
Genovaitė Laužikienė, paskutinioji Kuosėnų

pradžios mokyklos mokytoja. Po jos mokykla
buvo uždaryta - nebeliko mokinių.

Antroje nuotraukoje Čivonių aštuonmetės mokyklos,
kuriai priklausė Kuosėnų pr. mokykla, mokinių, mokytojų ir mamų ekskursija į Vilnių 1970 m. gegužės 27 d.








Nuotraukoje :( paskutinė eilė iš kairės) mokyt. Genovaitė Laužikienė, Jadvyga Valevičienė, mokyt. J. Zabulienė, Paulė Vyšniauskienė, O. Indriulienė, Emilija Žilytė, Lionė Šilinienė, Nina Gildutienė, mokyt. G. Brazdžiūnaitė, mokyt. O. Petrulytė, mokyt. Janina Petronienė, Marytė Dundulienė.


Emilija Juodakytė - Stankaitienė

Nuotraukose : mokytoja Emilija Stankaitienė, su dukra Laima.
Dukra Laimą į studijas Vilniun išlydi mama ir Emilija Žilytė, transportą vairuoja klasiokas Vytautas Bočiulis.
















Emilija Juodakytė - Stankaitienė gimė 1902 m. Kupiškio r. Aukštupėnų
kaime. Mokėsi Kupiškyje. Baigė Kauno mokytojų seminariją.
Pirmoji darbo vieta garsioji Šiluva. Vėliau mokytojavo
Raseinių r. Pašešuvio dvaro mokykloje. Čia ištekėjo ir tapo Stankaitiene. Karo pradžioje pergyveno bombardavimą, giminių žūtį, tad nutarė grįžti prie savųjų į Kupiškį.
Virš 10 m. mokytojavo Gyvakaruose. Paskutinė iki pensijos darbovietė buvo Kuosėnų pradžios
mokykla. Išėjusi į pensiją gyveno Kupiškyje, vėliau pas dukrą Laimą Laužikienę Šiauliuose.
Mirė 1997 m. sulaukusi 95 metų, džiaugdamasi Nepriklausoma Lietuva.
Palaidota Šiauliuose.



Domicelė Puodžiūnaitė-Puzinienė





Domocelė Puodžiūnaitė gimė 1912 m. Duoniūnų k.
Mokėsi Kupiškio progimnazijoje ir Panevėžio
pedagoginėje mokykloje. Turėjo pradinių klasių
mokytojos kvalifikaciją. Mokytojavo Labanoro,
Gyvakarų, Žaidelių, Kuosėnų pradinėse mokyklose.
Mirė 2002 m., palaidota Kupiškio kapinėse

Nuotraukoje : I eilė iš kairės - Danutė Žilytė, Dalia Lapienytė, Birutė Balytė, Gintautas Jokubka, Albertas Lukšys, Jonas Naujikas, Kęstutis Žilys. II eilėje - ..., Gražina Jonušytė, Audronė Dundulytė, ..., Vilė Lapienytė, mokyt. Domicelė Puodžiūnaitė - Puzinienė, Vanda Žilytė, Lina Baikauskaitė, Eugenija Gildutytė. III eilėje - ..., ..., ..., ..., Stasys Širvinskas, Kazys Bukauskas, Zita Navašinskaitė, ... .
Viktoras Kavoliūnas
1877.02.6 - 1950
Gimė Kairiuose, 1894 m. baigė Šimonių pr. mokyklą.
Mokėsi Tifliso I-je berniukų gimnazijoje. Mokytojavo Anykščių, Kupiškio valsčių mokyklose.
1920 m. vedė mokyt. Juliją Jėckaitę ir apsigyveno Kuosėnuose, pavyzdingai sutvarkė ūkį. Buvo didelis kooperacijos šalininkas, aktyviai prisidėjo organizuojant kultūrinį valsčiaus darbą.

Iš istorinių šaltinių
:


...XX a. pradžioje, nuo 1902 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, Adampolio vienkiemyje šalia Viešintų veikė rusiška pradžios mokykla. 1916-1918 m. Viešintose vokiečių administracijos buvo atidaryta 2 skyrių mokykla, su 70 vaikų dirbo mokytojai Gogelis (1916-1917 m.) ir Viktoras Kavoliūnas (1917-1918 m.)...Balčiūniškio pr. mokykloje, Anykščių r. 1936-37 metais su I-IV skyriais dirbo mokytojas Viktoras Kavoliūnas.





...Prabėgus beveik penkeriems metams, 1941-ųjų spalį, Kupiškio krašto inteligentai vėl gausiai susirinko pradžios mokykloje. Buvo sudaryta muziejaus Kupiškyje steigimo organizacinė grupė: mokytojai Povilas Spudas, Viktoras Kavoliūnas, Petras Snarskis, akušerė Stefanija Glemžaitė, agronomas Petras Pakarklis, valsčiaus viršaitis Jurgis Bukėnas. Prasidėjo susirašinėjimas su valdžios institucijomis, užmegzti ryšiai su muziejais, muziejininkais.Nuo susirinkimo parbėgus vos savaitei, Kupiškio valsčiaus savivaldybė būsimam muziejui paskyrė du pastatus Turgaus aikštėje.


Nuotraukose : Julija Kavoliūnienė su vaikaičiu Valdu, sūnaus Kęstučio sūnumi prie vyro kapo Kuosėnų kapinaitėse. Vėliau mokytojo Viktoro Kavoliūno palaikai buvo perkelti į Kauno m. Petrašiūnų kapines. Nuotrauka dešinėje : V. Kavoliūnas mokytojavimo Kuosėnų
pradžios mokykloje metu.








Petronėlė Mažeikaitė - Zulonienė
Petronėlė Mažeikaitė Zulonienė ilgiausiai Kuosėnų pradžios mokykloje dirbusi mokytoja.

Kupiškėno Tomo Mažeikos šeimoje augo trys seserys Petronėlė, Julija ir Agnė.



-->
Enciklopediniame straipsnyje rašoma: Petronėlė Mažeikaitė gimė 1905 09 26 Kupiškyje- pedagogė, etnografinio spektaklio organizatorė ir dalyvė. Povilo Zulono žmona. Gimtojo miesto pr. m-klą pradėjo lankyti nuo 3 skyriaus dar prieš I pasaulinį karą. Kupiškio progimnaziją baigė 1922 pavasarį. 1923 01 01 paskirta Kupiškio pr. m-klos mokytoja. 1924 09 01 įstojo į Skapiškio mokytojų kursus ir 1926 05 09 įgijo pr. m-klų mokytojos kvalifikaciją. 1928 01 16 paskirta vedėja Kuosėnų pr. m-kloje, kurioje dirbo 16 metų. 1931 07 08 lankė pedagoginius kursus Panevė­žyje. 1931 11 23 pripažintas cenzas ir suteiktas mokytojos vardas. 1938 01 01 – I laipsnio, 1942 01 01 – II laipsnio vyresn. mokytoja. 1944 nukelta į Jurgeliškių, 1950 – į Kėginių pr. m-klą. 1960 paskirta Šimonių vid. m-klos mokytoja. 1960 suteiktas Lietuvos nusipelniusios mokytojos vardas. 1965 persikėlė į Kupiškį. 1966 kartu su kitais pradėjo rinkti, užrašinėti medžiagą etnografiniam vaidinimui Senovinės kupiškė­nų vestuvės. Vaidinimas, kuriame Petronėlė vaidino viešnių, svečių, kaimynų bū­ry­je, sulaukė didelio dėmesio ne tik Kupiškio krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Mirė 1969.03.29 nuo sunkios ligos. Palaidota Kupiškio kapinėse. Pav.


1926 m. pradėjusi mokytojos darbą Kuosėnų pradžios mokykloje mokytojavo iki 1945 metų . Kuosėnuose mokytojaudama gyveno Valiukiškio vienkiemyje pas Jokantus. Mokiniams ji buvo gera, reikli, mylėjo mokinius . Pamenu jos paaiškinimą mokinukams, kai sovietai grąžino Vilnių Lietuvai : „Atriekta duonos riekė vėl pridėta prie kepalo, bet tas kepalas kieno gi kišenėje“? Vėliau, jau sovietiniais laikais, jį buvo perkelta į Naivius, čia dirbo 2 metus, po to į Čivonis. Nuo 1950 iki 1959 mokytojavo Skodiniuose, o 1960 –1962 m. - Šimonyse. Petronėlės ir Povilo Zulonų dukra Kristina Zulonaitė -Dapkienė baigė Šimonių vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus universitete, gydytoja, gyvena Vilniuje.
P.ir P. Zulonų nuotraukos darytos 1967 m. Nuotrauka su dukryte 1955 m. Skodiniuose.




Kuosenų pradžios mokyklos mokytoja Petronėlė Mažeikaitė su mokiniais apie 1933 m. Atpažinome: mokytojos eilėje trečioji iš kairės Stefa Stukaitė, Šalia mokytojos s baltu kąspynu Gėnė Grigaitė - Jonušienė (Edvardo), Rožytė Jankevičiutė pirma iš dešinės prie berniukų, Bronė Dundulytė kairiai ir žemiau mokytojos, Živilė Puronaitė antra iš kairės mokytojos eilėje, Sabina Dirdaitė pirmoje eilėje juoda suknute, pirmoje eilėje pirma iš dešinės Albina Kavoliūnaitė. Jei kas atpažins daugiau - praneškite. Fotografija iš Eugenijos Stukaitės - Bočiulienės albumo.

Vanagaitė. ??? Mokė 1939-40 m.m.




Aleksandras Šukys (1927-28 mokslo m.)
1900.02.28 - 1970.04.24
Aleksandro gimtinė - Panevėžio apskrities Subačiaus valsčiaus Geležių parapijos Vareikių kaimas. Šeimoje jį vadindavo Aleksiuku buvo vyriausias gausios Šukių šeimos vaikas. Jis turėjo keturis brolius ir aštuonias seseris. Trys seserys mirė anksti. Jau anksti giminės pastebėjo, kad Aleksiukas gabus mokslams.
Todėl, šiek tiek paūgėjęs, Aleksiukas atsiduria Telšiuose pas motonos dėdę kleboną Semašką. Jam besimokant ketvirtoje gimnazijos klasėje prasidėjo I pasaulinis karas. Teko grįšti į tėviškę - Vareikius. Gelažių klebonui iš vokiečių valdžios gavus leidimą atidaryti mokyklą, joje mokytoju pradėjo dirbti Aleksandras Šukys. Po kelių mokytojavimo metų Aleksandras mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. Vėliau mokytojavo Kupiškio valsčiaus Migonių kaime. Čia susipažino su Maryte Petrylaite, kurią neužilgo vedė. Po kurio laiko buvo perkeltas į Kuosėnų pradžios mokyklą, kur 1927 m. sausio mėnesyje gimė ir čia aprašomų prisiminimų autorius Algirdas Šukys, dabartinis VU docentas. Kuosėnuose Šukio šeima gyveno neilgai, nes Algirdo sesuo Danutė, gimė 1929 m. kovo mėn. jau Punkiškiuose ir buvo pakrikštyta Adomynės bažnyčioje. Algirdas rašo,kad kartais juos aplankydavo mamytės mama Domicelė Aleknaitė - Petrylienė. Ji labai vaizdžiai deklamuodavo "Anykščių šilelį".
1941 m. birželio 14 d. Šukių šeimą trėmė pirmą kartą. Aleksandro Šukio nerado namie,nes jis buvo specialiai išvykęs iš namų. Jis buvo įspėtas, kad gali suimti. Tačiau tuomet niekas negalvojo, kad gali būti suimti vaikai, moterys, seneliai. Aleksandras Šukys buvo ne tik šaulys, bet ir Tautininkų sąjungos apylinkės pirmininkas, todėl sovietams jį suimti buvo pakankamas pagrindas. Nuo tų dienų Aleksandras Šukys savo šeimos daugiau jau nebematys. Šeima 1946 m. grįžusi į Lietuvą čia pragyveno 3 metus, kai 1949 m. balandžio mėnesyje buvo areštuota. Prasidėjo kalėjimų ir antrosios tremties metai, kurie tęsėsi iki 1983 metų.
Tremtyje, karo metais, šeima nieko nežinojo apie tėvą, ar jis gyvas ir kur jis yra. Tik kai 1946m. sugrįžę į Lietuvą sužinojo, kad jis dalyvavo 1941 m. sukilime, po to buvo Pušaloto valsčiaus viršaičiu. 1944 m., artėjant frontui, jis kartu su jauniausiuoju broliu Bronium ir sesers Veronikos vyru Petru Indreliūnu dviračais išvyko į Žemaitiją, kur Telšiuose gyveno ten nutekėjusi sesuo Ona Skukauskienė. Frontui priartėjus, jie tais pačiais dviračiais išvažiavo į Rytprūsius. Kai 1946 - 49 m. šeima buvo Kupiškio r. šeima buvo gavusi žinutę,kad jis esąs DP stovykloje Vakarų Vokietijoje, JAV okupacinėje zonoje, bet greit iš ten išvyksiąs, kad jo dabar ieškoti nereikėtų ir kad su laiku jis pats šeimą susirasiąs. Tik 1960 m., kai sūnus Algirdas buvo grįžęs į Lietuvą ir norėjo įsidarbinti besikuriančiame Mokslų akademijos Skaičiavimo centre sužinojo, kad jo tėvas Vakarų Vokietijoje dalyvauja VLIKO ir kitoje antitarybinėje veikloje, todėl šeimai vietos Lietuvoje nėra. Algirdas grįžta į Barnaulą.
Antrąjį laišką iš tėvo šeima gavo tik 1963 m. Jis atėjo į Barnaulą per motinos seserį Emiliją Pakarklienę. Ji tėvo laiškelius skirtus šeimai pridėdavo prie savo laiško. Per ją šeima gaudavo ir tėvo siuntinius, bet ne iš Vokietijos, o iš Švedijos ir ne iš Aleksandro Šukio , o iš firmos A.B. Nyman & Schultz Stokholme. Iš tėvo laiškų šeima sužinojo, jog jis nuo 1960 m. jau pensininkas gaunąs neblogą pensiją, kad prieš išeidamas į pensiją, keletą metų dirbo Vasario 16 gimnazijos administratoriumi, o dar anksčiau - didelės ligoninės maitinimo skyriaus vedėju.
Paskutinis laiškas, kurį šeima gavo datuotas 1970 m. kovo 25 d. Tas laiškas šeimą pasiekė vėliau negu kun. K. Senkaus telegrama, kad Aleksandras mirė 1970 m. balandžio 24 d. ir kad jo laidotuvės įvyks balandžio 28 d. Nuvykti į tėvo laidotuves Algirdui nepavyko, tokia buvo sovietinės valdžios politika.
Tuo buvusio Kuosėnų pradžios mokyklos mokytojo Aleksandro Šukio istorija nesibaigia. Yra jos pomirtinė dalis, apie kurią internautams papasakosime svetainėje : www.vilniauskupiskenai.blogspot.com


Nuotraukose : Aleksandras Šukys Kuosėnų pradžios
mokyklos mokytojas (didžioji). Aleksandro šeima,
žmona Marija, sūnus Algirdas ir duktė Danutė. Vidurinėje nuotraukoje Aleksandras Šukys
Hiutenfeldo (Vokietija) Vasario 16 gimnazijos administratorius.


































Paskutiniose nuotraukose - Aleksandro Šukio laidotuvės 1970 m. Štutgarte, Vokietija.




















Domicelė Gudaitė- Jokūbonienė
Nuotraukoje Kuosėnų pradžios mokyklos mokytoja Domicelė Gudaitė. Domicelė mokytojavo apie 1924-25 metus. Vėliau gyveno Panevėžyje. Palaidota senose Panevėžio kapinėse. Sūnus Gediminas Jokūbonis Tėvams sukūrė ir pastatė gražų antkapinį paminklą, kurį matote žemiau. Būtinai pasididinkite spragtelėje pelyte ant nuotraukos.
Šeimos nuotraukoje (iš kairės): Albinas Jokūbonis, Gediminas Jokūbonis (busimasis skulptorius), Liudvika Jokūbonytė, Domicelė Gudaitė-Jokūbonienė ir Ona Gudienė.





























Anėlė Vilėniškaitė - Vaitkūnienė (1899-1993) Kuosėnų pr. mokykloje vaikus mokė nuo1922 m. rugsėjo 1 d. iki 1924 m. birželio 1 d. Jos vyras Dominykas Vaitkūnas ilgametis Kupiškio valsčiaus viršaitis. (Iš Reginos Vaitkūnaitės - Gamziukienės knygos "Mano šeimos gyvenimo vaizdai".2014 m.







Julija Jėckaitė- Kavoliūnienė
Kuosėnų pradžios mokyklos pirmoji mokytoja Julija Jėckaitė (Mokytojavo 1919-1922). 1920 metų fotonuotrauka iš Liucijos Kavoliūnienės albumo.




Nuotraukose :
Julija 1960 -62 m. pas dukrą daktarę Albiną Matulienę Anykščiuose.







.........................................................................Julija prie savo vyro kapo Kuosėnų kapinaitėse.







Julija 1960 -62 m. pas dukrą daktarę Albiną Matulienę Anykščiuose.











Julija gimė 1892 m. Kuosėnų k. Kupiškio
valsčiuje, ūkininko šeimoje.
1920 m. ištekėjo už mokytojo, kooperacijos
organizatoriaus, kuris atsikėlęs į Julijos ūkį
pradėjo gražiai ir pavyzdingai ūkininkauti.
Julija su Viktoru turėjo dvi dukras ir sūnų.
Vyriausioji dukra Albina - gydytoja, Birutė - biologė, sūnus Kęstutis baigė ŽŪA melioracijos fakultetą, dirbo Kaune ir Kuboje.
Julija Jėckaitė - Kavoliūnienė mirė 1968 m. , palaidota Kauno m. Petrašiūnų kapinėse.

Komentarų nėra: