Ona Aldona Gudaitė gimė 1925 m. sausio 1 d. Kupiškio rajone Kuosėnų kaime. Jos tėvai Jonas Gudas kuosėnietis, mama Emilija Gudienė – Dundulytė irgi kuosėnietė.
Aldona, taip ją vadindavo šeimoje ir pažįstami, baigusi Kuosėnų pradžios mokyklos 4 skyrius mokėsi Salų dvimetėje žemės ūkio mokykloje. Ją baigusi įstojo į Antavilių žemės ir namų ūkio technikumo 2 kursą. Gerais pažymiais baigusi šį technikumą, 1948 – 1953 metais studijavo Žemės ūkio Akademijoje - agronomiją. Po Akademijos baigimo A. Gudaitei buvo siūloma pasilikti aspirantūroje, tačiau, anot jos , ji yra veiklos žmogus, mokslinė veikla jos netraukė. O be to, reikėjo padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams. Pirmoji jos darbovietė buvo Šiaulių MTS, Kairių kaime. Iš kiekvieno atlyginimo dalį pinigų siųsdavo tėvams ir konservatorijoje besimokančiam broliui Romualdui. Iširus MTS-ui, buvo kviečiama dirbti į Šiaulių žemės ūkio skyrių, tačiau pasirinko Gataučių tarybinį ūkį, Joniškio rajone, kur buvo paskirta dirbti pagal specialybę –
agronome. Tačiau ten dirbti teko neilgai, nes 1959 m., įsteigus Satkūnų valstybinį ūkį, kaip perspektyvi specialistė paskirta naujo ūkio direktore. Pradžia, anot A. Gudaitės, buvo labai sunki. Be patirties, svetimoje nepažįstamoje vietoje. Satkūnai pasirodė skurdus kaimelis, keletas sukiužusių namukų, pokario imigrantai. Visa vadovybė tik 3 žmonės : ūkvedys, buhalterė ir ji, naujoji direktorė. Iš pradžių į darbą Satkūnuose važinėdavo iš Gataučių, nes Satkūnuose nebuvo kur gyventi. Susikūrus valstybiniam ūkiui, sparčiai pradėta statyti Satkūnų gyvenvietė. Pirmiausiai pastatyti 2 keturbučiai namai, viename iš jų apsigyveno direktorė, įsikūrė ūkio kontora, kuri persikėlė iš Komaro dvaro prižiūrėtojo namo. Apie 1965 m. pradėtas statyti administracinis pastatas su kultūros namais. A. Gudaitei užprotestavus netinkamai projektuotojų parinktą vietą, Joniškyje sudaryta komisija nutarė sutikti su Aldonos pasiūlymu dėl vietos pakeitimo.
Aldona džiaugėsi, kad nepabijojo valdžios ir dabar malonu žiūrėti į administracijos pastatą gražiai pritapusį prie parko. Vėliau buvo pastatytas darželis.
Žmonės į gyvenvietę kėlėsi labai nenoriai. Vienkiemių nukėlimas, melioracija kaimiečiams buvo didžiulis perversmas jų gyvenime.
A.Gudaitė Satkūnuose išdirbo 25 metus, iki išeinant į pensiją. Jos akyse pasikeitė Satkūnų ir aplinkinių kaimų gyvenimas. Aldona plataus akiračio, visapusiška, daug pasaulio mačiusi vadovė. Aplankytos Vokietija, Suomija, Čekoslovakija, Lenkija, Pietų ir Šiaurės Amerikos.
Ūkio dirbantiems ji buvo griežta ir reikli, ypač nemėgo išgeriančiųjų. Iki šiol kaimiečiai atsimena jos įspėjimus ir papeikimus už gėrimą. Darbštieji prisimena jos atjautą ir gerumą. Griežtos, nors moteriškos rankos valdomas ūkis klestėjo, buvo vienas iš pirmaujančių ūkių ne
tik rajone, bet ir respublikoje.
1984 m. išėjusi į pensiją, Aldona, kaip ji pati sakė, nesijaučia Satkūnuose prigijusi. Išvažiuoti taip pat nenorėtų: užveistas sodelis, pasodinta daug medžių, priprato prie žmonių. Gyveno aktyvų gyvenimą, mėgo sodo darbus, aktyviai dalyvavo Joniškio gėlininkų draugijos veikloje, daug skaitė, turėjo didelę nuosavą biblioteką, kurios dalį dovanojo dabartinei seniūnei Reginai Butkienei, kuri savo ruožtu, ją perdavė Satkūnų bibliotekai.
Aldona pirmoji Satkūnų moteris, prieš daug metų pradėjusi vairuoti automobilį. Kartais žmonės juokaudavo, direktorė sėda į savo nuosavą Volgą ir lekia pas draugus, gimines, ar į gimtuosius Kuosėnus.
Aldona, taip ją vadindavo šeimoje ir pažįstami, baigusi Kuosėnų pradžios mokyklos 4 skyrius mokėsi Salų dvimetėje žemės ūkio mokykloje. Ją baigusi įstojo į Antavilių žemės ir namų ūkio technikumo 2 kursą. Gerais pažymiais baigusi šį technikumą, 1948 – 1953 metais studijavo Žemės ūkio Akademijoje - agronomiją. Po Akademijos baigimo A. Gudaitei buvo siūloma pasilikti aspirantūroje, tačiau, anot jos , ji yra veiklos žmogus, mokslinė veikla jos netraukė. O be to, reikėjo padėti sunkiai besiverčiantiems tėvams. Pirmoji jos darbovietė buvo Šiaulių MTS, Kairių kaime. Iš kiekvieno atlyginimo dalį pinigų siųsdavo tėvams ir konservatorijoje besimokančiam broliui Romualdui. Iširus MTS-ui, buvo kviečiama dirbti į Šiaulių žemės ūkio skyrių, tačiau pasirinko Gataučių tarybinį ūkį, Joniškio rajone, kur buvo paskirta dirbti pagal specialybę –
agronome. Tačiau ten dirbti teko neilgai, nes 1959 m., įsteigus Satkūnų valstybinį ūkį, kaip perspektyvi specialistė paskirta naujo ūkio direktore. Pradžia, anot A. Gudaitės, buvo labai sunki. Be patirties, svetimoje nepažįstamoje vietoje. Satkūnai pasirodė skurdus kaimelis, keletas sukiužusių namukų, pokario imigrantai. Visa vadovybė tik 3 žmonės : ūkvedys, buhalterė ir ji, naujoji direktorė. Iš pradžių į darbą Satkūnuose važinėdavo iš Gataučių, nes Satkūnuose nebuvo kur gyventi. Susikūrus valstybiniam ūkiui, sparčiai pradėta statyti Satkūnų gyvenvietė. Pirmiausiai pastatyti 2 keturbučiai namai, viename iš jų apsigyveno direktorė, įsikūrė ūkio kontora, kuri persikėlė iš Komaro dvaro prižiūrėtojo namo. Apie 1965 m. pradėtas statyti administracinis pastatas su kultūros namais. A. Gudaitei užprotestavus netinkamai projektuotojų parinktą vietą, Joniškyje sudaryta komisija nutarė sutikti su Aldonos pasiūlymu dėl vietos pakeitimo.Aldona džiaugėsi, kad nepabijojo valdžios ir dabar malonu žiūrėti į administracijos pastatą gražiai pritapusį prie parko. Vėliau buvo pastatytas darželis.
Žmonės į gyvenvietę kėlėsi labai nenoriai. Vienkiemių nukėlimas, melioracija kaimiečiams buvo didžiulis perversmas jų gyvenime.
A.Gudaitė Satkūnuose išdirbo 25 metus, iki išeinant į pensiją. Jos akyse pasikeitė Satkūnų ir aplinkinių kaimų gyvenimas. Aldona plataus akiračio, visapusiška, daug pasaulio mačiusi vadovė. Aplankytos Vokietija, Suomija, Čekoslovakija, Lenkija, Pietų ir Šiaurės Amerikos.
Ūkio dirbantiems ji buvo griežta ir reikli, ypač nemėgo išgeriančiųjų. Iki šiol kaimiečiai atsimena jos įspėjimus ir papeikimus už gėrimą. Darbštieji prisimena jos atjautą ir gerumą. Griežtos, nors moteriškos rankos valdomas ūkis klestėjo, buvo vienas iš pirmaujančių ūkių ne
tik rajone, bet ir respublikoje.1984 m. išėjusi į pensiją, Aldona, kaip ji pati sakė, nesijaučia Satkūnuose prigijusi. Išvažiuoti taip pat nenorėtų: užveistas sodelis, pasodinta daug medžių, priprato prie žmonių. Gyveno aktyvų gyvenimą, mėgo sodo darbus, aktyviai dalyvavo Joniškio gėlininkų draugijos veikloje, daug skaitė, turėjo didelę nuosavą biblioteką, kurios dalį dovanojo dabartinei seniūnei Reginai Butkienei, kuri savo ruožtu, ją perdavė Satkūnų bibliotekai.
Aldona pirmoji Satkūnų moteris, prieš daug metų pradėjusi vairuoti automobilį. Kartais žmonės juokaudavo, direktorė sėda į savo nuosavą Volgą ir lekia pas draugus, gimines, ar į gimtuosius Kuosėnus.
Gudų šeimoje be Aldonos užaugo du broliai Algimantas - gyveno Kupiškyje ir Romualdas - aktorius, aktyvus Vilniaus kupiškėnų klubo narys, dažnas kuosėnietis.
A.Gudaitė už pasiekimus žemės ūkio gamyboje, net 17 kartų apdovanota garbės raštais, o 1965 m., LTSR Aukščiausioji taryba jai suteikė nusipelniusios agronomės garbės vardą.
Ona Aldona Gudaitė mirė 2002 m. gruodžio 14 d. Palaidota Kupiškio kapinėse, Gudų šeimos kape.
A.Gudaitė už pasiekimus žemės ūkio gamyboje, net 17 kartų apdovanota garbės raštais, o 1965 m., LTSR Aukščiausioji taryba jai suteikė nusipelniusios agronomės garbės vardą.
Ona Aldona Gudaitė mirė 2002 m. gruodžio 14 d. Palaidota Kupiškio kapinėse, Gudų šeimos kape.
Nuotraukose: (viršuje) Aldona direktorė -stovi kairėje.
(viduryje) Aldona agronomė - kairėje.
(apatinė) Aldonos - nuspelniusios agronomės garbės vardo suteikimo dokumentas.
Už pagalba renkant medžiagą esu dėkingas Satkūnų seniūnei Reginai Butkienei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą