Julius Jonušys gimė 1931 m. lapkričio 7 d. Kupiškio r. Pyragių kaime. Mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje. Ją baigęs – Kupiškio vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1950 m.
Juliaus tėtis Napalys Jonušis grynas kuosėnietis. Yra įdomi istorija. Name kur gyveno Jonušių šeima ilgą laiką buvo Kuosėnų pradžios mokyklos klasė. Šalia namo, mokyklos pusėje stovi kryžius. O jo istorija tokia. Napalys Jonušis buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. Išeidamas pažadėjo, jei iš karo į tėviškę sugrįš gyvas ir sveikas - pastatys kryžių. Savo pažadą Napalys ištesėjo, kryžių pastatė. 2008 m. atnaujintas kryžius jau stovi 80 metų.
Mama Julija kilusi iš Pyragių, Juozevičių giminės. Į Kuosėnus ji atitekėjo su nemaža pasoga, todėl jų namas Kuosėnuose išsiskyrė iš kitų kaimiškų namų. Julijos motina į Pyragius atitekėjo iš Jasiškių k., ten už Skapiškio. Ji yra kilusi iš šviesios Valentų giminės.
Besimokydamas Kupiškio vidurinėje Julius dalyvavo literatų būrelio veikloje. Kartu su kitais mokiniais lankydavosi pas šviesų kapelioną kun. Vaclovą Kartočių, kuris turėjo didelę asmeninę biblioteką ... Kapelionas dažnai dviračiu aplankydavo Kuosėnus, mat Juliaus mama mokėjo gerai priimti kunigėlius, skaniai pavaišindavo, dar ir gastinčiaus įdėdavo. Na, o Julius su kapelionu bekalbėdami apeidavo žalias Kuosėnų apylinkes, ilgai kartu filosofuodavo žemiškomis ir dangiškomis temomis.
Tais pačiais metais Julius įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultetą, lituanistikos specialybę.
Besimokydamas universitete šoko Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje, vadovaujame J. Švedo. Jis šoko ir Universiteto dainų ir šokių ansamblyje. O Juliaus šokamas lenciūgėlis sužavėdavo ir jaunus ir senus, nieks nelikdavo abejingi Juliui ir jo šokio partnerėms ir apdovanodavo juos katučių audra.
Mokydamasis pasiilgdavo tėviškės ir labai laukdavo atostogų kada vėl galės į ją sugrįžti. Julius labai mylėjo mažąją sesutę Vandutę, kuri buvo visa dešimčia metų jaunesnė už jį patį. Motinai kur tai išvykus, labai judrios ir žingeidžios mažosios priežiūrą mama pavesdavo vyresnėlei. O ji jausdama didelę atsakomybę mažąją laikydavo troboje. Julius mažąją sesutę, net vyresniajai nežinant, jiems vieniems žinomais keliais, greičiausiai per langelį išsikeldavo ir išsivesdavo į gamtą. Ar tai prie Kupos pakrančių, ar artimesnius miškelius, na ir įdomios bei linksmos būdavo tos kelionėlės.
1955 m. baigęs Universitetą Julius buvo paskirtas dirbti į Kėdainių rajoną, mat ten jau dirbo prieš metus universitetą baigusi jo žmona Roma. Julius paskiriamas Slikų vidurinės mokyklos direktoriumi. Po metų pradėjo dirbti Kupiškio raj. Švietimo skyriaus inspektoriumi ir taip pat Kupiškio vidurinės mokyklos mokytoju.
Inspektoriaudamas labai humaniškai žiūrėjo į mokytojo darbą, jų daromas klaideles, o mokytojai dėkodavo tėvams, kad išaugino tokį humanišką ir geraširdį inspektorių.
1964 m. persikėlė į Druskininkus. Dirbo švietimo skyriaus vedėju. Nuo 1969 m. Druskininkų Vykdomojo komiteto sekretoriumi. Dirbdamas Druskininkuose Julius nemažai pergyveno dėl bendradarbių, nes jie buvo kitokie negu Kupiškyje.
Per vasaros atostogas Julius su šeima dažnai užsukdavo į tėviškę, o sūnus Laimantas savo ilgas moksleiviškas atostogas leisdavo pas močiutę Kuosėnuose, vis iš rankų nepaleisdamas knygos.
1974 m. Julius persikelia į Vilnių ir dirbo Aukščiausioje taryboje vyr. referentu ir skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jis buvo išrinktas Aukščiausios tarybos darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininku.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę dirbo Seime deputatų padėjėju. Redagavo ruošiamus dokumentus, nutarimus.
Sūnus Laimantas Jonušys rašytojas, eseistas ir vertėjas, gyvena Vilniuje. Juliaus vaikaitės Ada - politologė, magistrantė, Vokietijoje. Jaunesnioji - Indrė studijuoja psichologiją Lietuvoje.
2001 m. Julius išėjo į pensiją. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Vytauto Landsbergio padėkos raštu už Atkuriamojo seimo dokumentų redagavimą.
Juliaus žmona Irena, teisininkė dirba prezidentūroje.
A.Č.
Juliaus tėtis Napalys Jonušis grynas kuosėnietis. Yra įdomi istorija. Name kur gyveno Jonušių šeima ilgą laiką buvo Kuosėnų pradžios mokyklos klasė. Šalia namo, mokyklos pusėje stovi kryžius. O jo istorija tokia. Napalys Jonušis buvo mobilizuotas į carinės Rusijos armiją. Išeidamas pažadėjo, jei iš karo į tėviškę sugrįš gyvas ir sveikas - pastatys kryžių. Savo pažadą Napalys ištesėjo, kryžių pastatė. 2008 m. atnaujintas kryžius jau stovi 80 metų.
Mama Julija kilusi iš Pyragių, Juozevičių giminės. Į Kuosėnus ji atitekėjo su nemaža pasoga, todėl jų namas Kuosėnuose išsiskyrė iš kitų kaimiškų namų. Julijos motina į Pyragius atitekėjo iš Jasiškių k., ten už Skapiškio. Ji yra kilusi iš šviesios Valentų giminės.
Besimokydamas Kupiškio vidurinėje Julius dalyvavo literatų būrelio veikloje. Kartu su kitais mokiniais lankydavosi pas šviesų kapelioną kun. Vaclovą Kartočių, kuris turėjo didelę asmeninę biblioteką ... Kapelionas dažnai dviračiu aplankydavo Kuosėnus, mat Juliaus mama mokėjo gerai priimti kunigėlius, skaniai pavaišindavo, dar ir gastinčiaus įdėdavo. Na, o Julius su kapelionu bekalbėdami apeidavo žalias Kuosėnų apylinkes, ilgai kartu filosofuodavo žemiškomis ir dangiškomis temomis.
Tais pačiais metais Julius įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultetą, lituanistikos specialybę.
Besimokydamas universitete šoko Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje, vadovaujame J. Švedo. Jis šoko ir Universiteto dainų ir šokių ansamblyje. O Juliaus šokamas lenciūgėlis sužavėdavo ir jaunus ir senus, nieks nelikdavo abejingi Juliui ir jo šokio partnerėms ir apdovanodavo juos katučių audra.
Mokydamasis pasiilgdavo tėviškės ir labai laukdavo atostogų kada vėl galės į ją sugrįžti. Julius labai mylėjo mažąją sesutę Vandutę, kuri buvo visa dešimčia metų jaunesnė už jį patį. Motinai kur tai išvykus, labai judrios ir žingeidžios mažosios priežiūrą mama pavesdavo vyresnėlei. O ji jausdama didelę atsakomybę mažąją laikydavo troboje. Julius mažąją sesutę, net vyresniajai nežinant, jiems vieniems žinomais keliais, greičiausiai per langelį išsikeldavo ir išsivesdavo į gamtą. Ar tai prie Kupos pakrančių, ar artimesnius miškelius, na ir įdomios bei linksmos būdavo tos kelionėlės.
1955 m. baigęs Universitetą Julius buvo paskirtas dirbti į Kėdainių rajoną, mat ten jau dirbo prieš metus universitetą baigusi jo žmona Roma. Julius paskiriamas Slikų vidurinės mokyklos direktoriumi. Po metų pradėjo dirbti Kupiškio raj. Švietimo skyriaus inspektoriumi ir taip pat Kupiškio vidurinės mokyklos mokytoju.
Inspektoriaudamas labai humaniškai žiūrėjo į mokytojo darbą, jų daromas klaideles, o mokytojai dėkodavo tėvams, kad išaugino tokį humanišką ir geraširdį inspektorių.
1964 m. persikėlė į Druskininkus. Dirbo švietimo skyriaus vedėju. Nuo 1969 m. Druskininkų Vykdomojo komiteto sekretoriumi. Dirbdamas Druskininkuose Julius nemažai pergyveno dėl bendradarbių, nes jie buvo kitokie negu Kupiškyje.
Per vasaros atostogas Julius su šeima dažnai užsukdavo į tėviškę, o sūnus Laimantas savo ilgas moksleiviškas atostogas leisdavo pas močiutę Kuosėnuose, vis iš rankų nepaleisdamas knygos.
1974 m. Julius persikelia į Vilnių ir dirbo Aukščiausioje taryboje vyr. referentu ir skyriaus vedėjo pavaduotoju. Jis buvo išrinktas Aukščiausios tarybos darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininku.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę dirbo Seime deputatų padėjėju. Redagavo ruošiamus dokumentus, nutarimus.
Sūnus Laimantas Jonušys rašytojas, eseistas ir vertėjas, gyvena Vilniuje. Juliaus vaikaitės Ada - politologė, magistrantė, Vokietijoje. Jaunesnioji - Indrė studijuoja psichologiją Lietuvoje.
2001 m. Julius išėjo į pensiją. Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Vytauto Landsbergio padėkos raštu už Atkuriamojo seimo dokumentų redagavimą.
Juliaus žmona Irena, teisininkė dirba prezidentūroje.
A.Č.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą