Kuosėnai: MIRABELIO ŠILEIKOS

Mirabelio šviesa

(Plačiau apie Viktoriją ir Petrą Šileikas)

Kaip minėta, Viktorija ir Petras Šileikos į Lietuvą grįžo 1922 m. kada Petras Šileika atsirado JAV , nei aš, nei jį pažinojusieji negali dabar tiksliai pasakyti. Viktorija ten išgyveno 10 metų, o Petrą Šileiką ji rado gerokai anksčiau atvažiavusį, dirbantį batų fabrike ir jau išbandžiusį įvairiausius kitus darbus.

„Šipkartė“ buvo atsiųsta jos seseriai Marytei, bet ši atsisakė mamą palikti. Tuomet 16-metė Viktorija, gavusi dokumentą su įrašu 18-metė, 1912 m. išdrįso plaukti per Atlantą. Mama pasakojo, jog uždainavusi dainą, kuri visus pravirkdė:

Susėdom akrinti,

iš visur surinkti

ein vilnia ūždama,

akrintą supdama.

Akrintas sujudo,

širdelės nuliūdo:

gal laimės nerasim,

ant jūrų pražūsim.

Kai laivas sustojo prie Amerikos krantų, ji turimu adresu davusi telegramą. Mergaitės supratingumu buvo sužavėtas sesers Olgos vyras, atvykęs jos pasiimti. Maloniai ir svetingai sutikta, South Bostone Viktorija jautėsi kaip namie. Netrukus ji buvo įdarbinta vyriškų rūbų siuvykloje pas Padolskį. Vėliau ji gavo darbą batų fabrike. Petras Šileika, bendraudamas su kraštiečiais, pamilo jaunutę mergaitę ir po kurio laiko su ja susituokė. „Tėvynės Mylėtojų draugija“ ugdė jaunavedžius tikrais Lietuvos patriotais. Kuo jie domėjosi ir kokio išprusimo jie buvo, grįždami į Tėvynę, skaitykite 54 psl. Kultūros istorijos, parvežtos kartu su daugybe kitų knygų.

Petras Šileika buvo laisvų pažiūrų. Draugų kunigų tarpe neturėjo, bet, prisiminęs vaikystę, pasakojo, kaip jis su broliu svečiavosi pas dėdę kunigą, kuris rūpindamasis vaikus tvarkingai aprengti, pasiūdino jiems po eilutę, vienas švarkelis buvo be kišenių, nes siuvėjui pritrūko medžiagos. Pasilikę vieni, berniukai iškirpo kišenes ir išsigando pamatę skyles. Kalėdojimo metu kunigas aplankydavo ir V. P. Šileikas. Aš gaudavau šventų paveikslėlių, o mama nepamiršdavo atsilyginti. Papa į bažnyčią eidavo tik tada, kai su mama buvo prašomas į kūmus. Po mano ašarų dėl Kauno Prisikėlimo bažnyčios jis ne tik nebedraudė eiti prie Pirmos Komunijos, bet leido įstoti ir į Angelaičius, kurių vadovės Julijos Dravidžiūtės laidotuvėse dalyvavau tarp būrio vaikų kartu su Genute Gudaite baltomis suknytėmis. Nuotraukoje yra Angelaičių vadovės pavaduotoja Liuda Jurgelionytė.

Papa nusijuokė, kai prieš valgį pradėjau persižegnoti. Slapčiomis meldžiausi, kad jis lankytų bažnyčią, bet nebuvau išklausyta ...

Neskaitant vieno kito žodžio, Viktorija ir Petras Šileikos namuose angliškai nekalbėjo ir manęs tos kalbos nemokino. Jie norėjo matyti mane, dirbančią vaistinėje, o aš medicina nesižavėjau, norėjau būti lietuvių kalbos mokytoja. Baigusi gimnaziją, parašiau mylimai mokytojai Onai Zupkienei laiškutį, klausdama patarimo. Negavusi atsakymo, apsisprendžiau studijuoti anglų kalbą. Kadangi tos specialybės mokytojų Lietuvai trūko, buvo leidžiama, laikant vokiečių kalbos egzaminą, stoti į anglų kalbą. Tėvelius nuraminau, jog studijuodama Universitete, galėsiu būti kuo norėsiu.

Kai tapau mokytoja, papa ne tik nebepyko, bet prisidėjo prie mano anglų kalbos tobulinimo. Išgirdęs mano norą įsigyti gerą žodyną, jis parašė savo brolio Juozo žmonai Rozai Šileikis apie mano pageidavimą. Už padarytą paslaugą dėdinai Rozai buvau nepaprastai dėkinga, nes gavau The American College Dictionary.

Mamos sesers Olgos duktė Aniutė taip pat tobulino mano kalbą, rašydama ilgus laiškus buitinėmis ir kitokiomis temomis. Todėl sėkmingai mokytojavau Priekulės vidurinėje mokykloje. Mano buvę mokiniai ir auklėtiniai dėl suteiktų anglų kalbos žinių man priekaištų nereiškė, nepamiršdami tik padėkoti.

Kai po daugelio metų Kaune aplankiau jau sirguliuojančią mokytoją Oną Zupkienę, norėdama pakviesti į mūsų laidos susitikimą Kupiškyje, ji parodė mano rašytą jai laiškelį, sakydama, jog jautė sąžinės graužimą, nes per sumaištį nespėjusi atsakyti į užklausimą. Išgirdusi, kad esu patenkinta savo pasirinkimu, Mokytoja lengviau atsiduso.

Genė Veronika Jasiūnaitė
2011.12.05, Kaunas

Kuosėnų ir aplinkinių kaimų Angelaičių vadovės Julijos Dravičiūtės laidotuvės. Apie 1937 m. Pirma eilė iš kairės: Vadovės pavaduotoja Liuda Jurgelionytė, Sabutė Dirdaitė, Stasytė Dubrindytė, Zosytė Dubrindytė, Felicija Gudaitė, Genutė Gudaitė, Genutė Jasiūnaitė, Eugenija Apšegaitė, Albina Dundulytė, Bronytė Grigaitė, Eugenija Stukaitė, Irutė Dundulytė. Antra eilė iš kairės: Mažeika ?, Ridikas ?, Jankevičiai, Bronius Ridikas, Vytautas Stukas, Algis Gudas, Petras Purėnas

Laiško iš Amerikos Petrui Šileikai užrašas ant voko

G. Jasiūnaitės fotonuotraukos aprašas

Vienos knygos įvadinis puslapis, kurią V.P. Šileikiai parsivežė grįždami iš Amerikos

Minimos knygos puslapis

Tokį anglų kalbos žodyną, P. Šileikos prašymu, atsiuntė iš Amerikos Genutei Jasiūnaitei. Apie 1950 m.

Straipsnių apie Mirabelio Šileikas autorė Genutė Jasiūnaitė ir svetainės "Kuosėnai" tvarkytojas Albinas Čiurlys . 2012 m.

2012 m. gegužės 30 d., susitikimo pas Genovaitę Jasiūnaitę Kaune metu, man įteiktas straipsnis apie Mirabelio Šileikas ir fotonuotraukos prie straipsnio. Susitikime dalyvavo Genovaitės kaimynas ir bendražygis Petras Samuila.