Lietuvos neprigulnybę gynė ir Kuosėnų kaimo vyrai. Savanoris Petras Čiurlys kovojo nepriklausomybės karuose ir ties Širvintais ir žuvo. Apie tai parašyta Petro Rusecko ”Savanorių žygiuose”. Žuvusių karių skyriuje įrašytas 7 pėstininkų pulko eilinis Petras Čiurlys. Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenimis iš Kauno skirstymo punkto naujokai ir savanoriai, jų tarpe ir P. Čiurlys 1919 m. rugpjūčio mėn. paskirti į 7-to pėstininkų ŽK (Žemaičių kunigaikščio) Butegeidžio pulką. Ginti Lietuvos nepriklausomybę P. Čiurliui teko tik pusę metų.
Palaidotas jis Ukmergės kapinėse kartu su 36 žuvusiais kovų draugais. Žuvusiems, iš granito luitų, pastatytas paminklas. Viršutinėje jo dalyje iškaltas skydas su dviem sukryžiuotais kardais, skydo viduryje Vyčio kryžius. Žemiau užrašas:
ŽUVUSIEMS / UŽ TĖVYNĖS / LAISVĘ / 1919 – 1921
Ant granitinės plokštės, vidurinėje paminklo dalyje iškalta:
A t A
DIDVYRIAI !
/Amžius garbins jus lietuviai ir lietuvės, / Kad jūs ėjot pareigas šventai,/ Kad jūs darbo pabaigtuvės,/ Yra garsūs Širvintai/
/ Žuvusiems kovos draugams/ Butegeidiečiai/
Ant antkapinio cementinio kryžiaus užrašyta:
/ A t A/ 7 P.P. EILINIS / PETRAS ČIURLYS/ 1920 – II - 4 /
1919 m. savanoris Petras Purėnas baigė DLK Vytauto Aukštųjų karininkų kursus. Turėjo majoro laipsnį. Tarnavo karininku Kaune, Kedainiuose, Linkaičiuose. Vėliau ūkininkavo gimtajame Kuosėnų kaime. P.Purėnas kartu su žmona Eugenija buvo geriausiai išsilavinę žmonės Kuosėnuose, mokėjo po kelias kalbas. Pas juos žmonės eidavo prašyti patarimų, išversti iš užsienio gautus laiškus. Gerai sutvarkyti sodybą P. Purėnas iki karo nebespėjo, o karo metu ir pokaryje ne apie sodybos tvarkymą teko galvoti.
2004 m., foto Martyno Čiurlio 2008 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą