Genės Veronikos Jasiūnaitės įspūdžiai iš susitikimo su pirmaisiais
mokiniais ir auklėtiniais, šventusiais 55-ąsias Priekulės vidurinės mokyklos
baigimo metines 2014.08.02-03 dienomis.
Vilniaus universitetą baigusi ir paskirta į Priekulę, anglų
kalbos mokytoja, vėliau tapo ir klasės auklėtoja.
Genovaitė Jasiūnaitė, Šileikų,
nupirkusių Mirabelio dvaro centrą ir ūkį
- palikuonė. Ji savo ir savo tėvų- įtėvių
gyvenimą yra išsamiai aprašiusi šios interneto svetainės ankstesniuose
straipsniuose.
Alinantį rugpjūčio karštį nugalėjau
vėsinamoj mašinoj, Violetos Maciulevičienės, miškininkystės specialistės,
sumaniai vairuojamoj. Dėl statomo tilto reikėjo važiuoti apylanka. Savo
transportu atvyko ir kiti auklėtiniai.
Mokykla ruošėsi Naujiems
mokslo metams. Parko dar nebuvo spėjusi sutvarkyti. Mūsų sodinti ąžuolai jau
pradėję džiovinti kai kurias šakas, lelijų prūdo nebėra, takeliai apžėlę...
Glausdamiesi pavėsyje, minėjome klasės draugus ir tėvelius negrįžtamai
išėjusius. Ramūno Kraniausko Mama, stropiai sūnaus slaugoma artėjo prie
100-ųjų, bet pritrūko dvejų metų ...
Padeklamavusi George Gordon Byrono „Childe Harold's
Good Night“ kelias eilutes anglų kalba,
auklėtiniams virtualiai padovanojau savo vertimą, kurio nebuvome bandę kartu.
„Sudie mano gimtos
vietos, tolstančios už vandenų,
Vėjas kaukia, šniokščia
bangos, o žuvėdra – virš jų.
Mano laivas neria
putotan vandenin.
Ar ne vis vien, kur
benublokš mane dalia, kad tik iš čia -
tolyn“...
Taip plaukia mūsų vaikai vis
tolyn nuo Lietuvos krantų ... Palydžiu juos su meile ir skaudančia širdim,
linkėdama, kad Byrono žodžiai neišsipildytų, ir jie, kaip paukščiai, kiekvieną
pavasarį sugrįžtų į savuosius lizdus.
Visų vardu Ramūnas
Kraniauskas įteikė man savo, A. Stanevičiaus redaguotą knygą „Esame viena tauta,
viena žemė, viena Lietuva“. Profesorius Helmutas Arnašius padovanojo man 13
įvairių autorių knygų lietuvių ir anglų kalbomis. Inžinieriaus Henriko Kuzminskio marti Eglė Kuzminskienė
mūsų laukė Klaipėdoje su patiekalais, prilygstančiais Europos kulinarų
gaminius. Prie stalo rimtus pokalbius apie Visatą ir Žemės Motinos gelbėjimą
įvairino šmaikštus humoras. Padėkojau auklėtiniams už mano atminimo išsaugojimą, o jie man – už
anglų kalbą, kuri padėjusi siekti mokslo aukštumų. Zigmantas Kazlauskas,
svajojęs tapti lakūnu, pasiliko aerodrome prie lėktuvų paruošimo skrydžiui.
Aldona Šidlauskaitė - Paplauskienė ryšių inžinierė, mūsų susitikimo fotografė. Aš vis dar nepamirštu jos dukrytės Gytės.
Viktorija Rūkaitė - Barisienė choreografė, medikė.
Regina Liudvinavičiūtė - Korus inžinierė statybininkė.
Susitikime dalyvavo, ačiū joms, ir mūsų martelės Rima Stasiūnaitė - žurnalistė, Audronė Kazlauskienė - pedagogė ir Lilija Kuzminskienė - statybos inžinierė,
Aldona Šidlauskaitė - Paplauskienė ryšių inžinierė, mūsų susitikimo fotografė. Aš vis dar nepamirštu jos dukrytės Gytės.
Viktorija Rūkaitė - Barisienė choreografė, medikė.
Regina Liudvinavičiūtė - Korus inžinierė statybininkė.
Susitikime dalyvavo, ačiū joms, ir mūsų martelės Rima Stasiūnaitė - žurnalistė, Audronė Kazlauskienė - pedagogė ir Lilija Kuzminskienė - statybos inžinierė,
Antrą dieną manęs laukė
staigmena Ramūno Kraniausko meno studijoje.
Vitolis ir Ramūnas
Kraniauskai gimė Kauno mieste 1942 m. balandžio 1 d. Vitolis tapo chirurgu ir
visą laiką iki mirties 2006.11.10 gyveno ir dirbo Panevėžyje. Ramūnas baigė
architektūrą ir dalį gyvenimo skyrė Nidos atkūrimui. Vėliau tapo dailininku,
bet paklaustas, ar sutiktų restauruoti Mirabelio (Kupiškio raj.) akmeninį
svirną, atsakė teigiamai, jei Kupiškio raj. Savivaldybė pakviestų.
Ramūno studija paskandino mus
iliuziniame mene. Moteris kopose Visatos Kūrėjo globoje, Raudonkepuraitės
baimės jausmas miško glūdumoje, Maironio vainikų eilė pirmutinė, Jūros gelmė,
skandinanti tave griausmingom audrom, bet ir Lietuva turi savo Stone - henge.
Paveikslai keičiasi ir spinduliuoja nuo apšvietimo ir atstumo.
Esu įsitikinusi, jog Ramūno
meną supras netik Lietuva, Europos sąjunga, bet ir visas pasaulis.
Genė Veronika Jasiūnaitė
 |
| 1959 m. Prie pasodintų ąžuoliukų įkasti parašai - nevartoti alkoholio penkerius metus |
 |
| Susikaupimas prieš kalbą auklėtiniams ... |
 |
| Nuomonių įvairovę reikia apibendrinti ... |
 |
| Kartu su ąžuolais užaugę - po 55 metų (Kad Lietuva būtų ir niekuomet nežūtų ...) |
 |
Su auklėtiniais prie svetainės durų iš kairės: Audronė Kazlauskienė, Zigmantas Kazlauskas, Helmutas Arnašius, auklėtoja Genė Veronika Jasiūnaitė, Viktorija Rūkaitė Barisienė, Ramūnas Kraniauskas, Rima Stasiūnaitė, Aldona Šidlauskaitė Paplauskienė, Lilija Kuzminskienė, Henrikas Kuzminskis, Regina Liudvinavičiūtė Korus, Violeta Griciūtė Maciulevičienė. |
 |
| Lietuvos likimą spręs jaunoji karta - reikia tikėti ja ...( svetainėje prie stalo su Gytės Paplauskaitės meno dovana rankose). |
 |
| Prieš atsisveikinant ...( Su profesorium Helmutu Arnašium ir auklėtinių dovanomis) |
(Ačiū p. Aldonai P. už nuotraukas)
Parsisiųsti dokumentą