VALSTIEČIO KIEMAS (Kuosėnai, Povilo Čiurlio sodyba)

.

KUPIŠKIO RAJ. KUOSĖNŲ K. POVILO ČIURLIO  SODYBOS, GYVENAMO NAMO IR KITŲ TROBESIŲ EKSPLIKACIJA IR APRAŠYMAS (2009.04)

Gyvenamas namas perkeltas  iš Kuosėnų gatvinio kaimo. Ant sienojų iškirsti skaičiai rodė, kad

namas ręstas 1888 m. apie 1926 m.troba perkelta į vienkiemį, šiaurės rytinę kaimo teritorijos dalį.

Trobos pamatai lauko akmenų, sutvirtinti kalkių skiediniu. Įgilinimas apie pusę metro. Rūsyje po maltu-

ve įgilinimas siekia apie 2 metrus. Stogas šiaudinis, tik vėliau apie 1960 metus perdengtas gontinėm lentelėmis. Langai dvigubi. Antrieji vasarą išimami. Stiklai 40x40, rėmuose stiklų 2x3.

1. troba (gryčia) 1a. Pečius (duonkepė krosnis) su šiltu antkrosniu 1b. Stalas 1c. Dvigulės lovos 1d. Sieninė spintelė virtuvės rakandams 1e. Suolai (zuslonai) 1f. Šilta sienelė su pečionėmis 1g. Pakabinama lentyna indams (šuplėda) 2. priemenė 2a. Kopėčios į pastogę 2b. Betoninis prieangis  3. maltuvė 3.a girnos su stalu 3b indauja (šėpa), vėsi patalpa maistui laikyti          3c. Rūsys (skėpas) daržovėms ir bulvėms laikyti 4. Sėklyčia (kamara) 4a. Apvali krosnelė patalpos pašildymui (labai retai kurenama) 4b. Komoda patalinei, užtiesalams rūbams laikyti 4c. Stalas 4e. Lovos 4d. Suolai 5. kamarėlė, rūbams laikyti 6. Darželis gėlėms, prieskoniams, vaistažolėms auginti 7. Daržas daržovėms auginti. PATALPŲ  APRAŠYMAS

Gryčia - pagrindinė trobos patalpa. Joje buvo dirbami smulkesni ūkio darbai, ruošiamas maistas,

ilsimasi. Penktadalį patalpos užėmė duonkepė krosnis, kurios gana įdomi konstrukcija aprašyta

žemiau. Patalpos grindys medinės iš špuntuotų lentų. Joje įrengtos 2 plačios lovos, kuriose tilpo

du suaugę ir keturi vaikai.Prie vakarinės - pietinės sienų  įrengti stacionarūs suolai. Pietvakarinėje

patalpos dalyje stovėjo stačiakampis stalas. Viršuje prie stalo kabėjo abrozdas - Jezus ir Marija.

Prie durų pakabinta lentyninė spintelė, vadinama šuplėda su maistu ir indais.

Prieš pečiaus -  spintelėje buvo sukrauti puodai, keptuvės (petelnios), o prie spintelės -  krosnies

įrankiai: kačergos, šakė puodams, petelnykas, šluota.

Duonkepė kosnis sudėtingesnis įrenginys, todėl ją teks aprašyti atskirai. Krosniai naudota molis,

rąsteliai, nedegtos plytos, šiek tiek metalo. Išilginis duonkepės pjūvis 1.Ant pečiaus - šiltas krosnies viršus, žiemą tinka apšilti arba net miegoti

1.Ant pečiaus - šiltas krosnies viršus, žiemą tinka apšilti arba net miegoti

2.Duonkepė krosnis - pėčius, maistui ir gyvulių ėdalui virti bei duonai kepti. Jos viršus arkinis, konstrukcija iš molio irnrdegtų plytų.

3. Pokrosninė ertmė - pečėlius, ant rąstelių paklotas krosnies padas.

4. Paprieždis - malkoms ar kitiems krosnies rakandams laikyti

5. Prieškrosnis - priežda. Čia dedami puodai, čiugūnai prieš pašaunant juos į krosnį.

6. Krosnies dangtis, metalinis su rankena.

7. Koptūras su anga dūmams į dumtraukį nutraukti.

8. Moliu grįsta patalpos vieta prieš krosnį ir malkinę viryklę, apsaugo nuo gaisro iškritus žarijoms ar išsipylus skysčiui, kuris nepatenka ant grindų.(1,2x1,4) 9. Patalpos medinės grindys.

1. Troba, dviejų galų su priemene, maltuve, rūsiu, kamarėle.

2.Tvartas (gurbas). Sienos plukto molio, 60 cm storio. Stogas šiaudinis, lauko pastogė

malkoms laikyti

2a. Daržinė, šienui sandėliuoti. Medinė, šiaudiniu stogu, 2 vartais vėžimui įvažiuoti.

3. Klėtis, su aruodais ir bendra patalpa ūkio įrankiams, varstotui, pakinktams laikyti.

3a. Ratinė (vazaunia). Joje laikomi lineika, kiti ūkio padargai.

4. Klojimas iš 2 šalinių ir laito su molio pagrindu.

4a. Klojimo šalinės, nekultiems javams laikyti

4b. Pašapėlis, šiaudams, pelams laikyti. Pastatas be sienų ant statramsčių, šiaudų stogu.

5. Pirtis su priepirčiu. Čia taipogi buvo rūkoma mėsa.

6. Šulinys su svirčia

7. Daržas

8.Kūdros (sodželkos) Šioje mirkydavo linus.

9. Sodyba 1930 m bovo apasodinta beržais, o šiaurinė dalis 1960 m ąžuolais ir uosiais.

10. WC

11. Senosios pirties vieta

12. Obelys, jų buvo apie30. Be jų derėjo vyšnios, serbentai

Čiurlio Povilo žemės planas 1927 m.

Čiurlio Povilo žemės planas 1927 metais

Čiurlio Povilo žemės plano abrisa 1997 metais

KUOSĖNŲ MIŠKE

Iš drono daryta Kuosėnų miško (2019 m. kovo 22 d.) fotonuotrauka.
Gaila labai apkarpyto dar nebrandaus pušinėlio.
Apie to apkarpymo pasekmes informuosiu vėliau.

2019.05.27 d. po ilgo delsimo padėtį patikrinęs Kupiškio regiono miško inspektorius V. V. lyg rado nupjautų pušų kelmų , bet nutarė, kad viskas tvarkoje.

2019.06.28 d. Miško inspektoriai iš Kauno rado, kad nukirstos 69 pušys.
Patikrinimo išvados: VMT 2019.07.08 konstatavo, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus iškirsta 69 pušys su 73,48 m3 medienos. Dėl šių ir kitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams bus pradėtas tarnybinis tyrimas.
2020-0310 d. pirmos instancijos teismas sprendžia:
       "Įvertinus pateiktų byloje įrodymų visetą teismas sprendžia. kad atsakovė viršijo su ieškovu sudarytomis sutartimis suteiktas teises atlikti kirtimus, .... t.y. neteisėtai, pažeisdama pardavėjo tikrąją valią dėl konkrečių medžių kiekio iškirtimo, .... tuo savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą, ir turi atlyginti ieškovui patirtus nuostolius ...."  

Panevėžyje apygardos teismas patvirtino apylinkės teismo sprendimą. UAB "Miško draugas" pinigus pervedė (truputį daugiau nei 5000 €).

ATSISVEIKINOME SU ONA DANUTE TVISKUVIENE

.
Eidama 88 - tus gyvenimo metus 2019 m. vasario 17 d. mirė klasės draugė Ona - Danutė  Tviskuvienė - Stasevičiūtė.

Ona Danutė Stasevičiūtė gimė 1931 m. rugpjūčio 24 d. Naivių kaime Anėlės Kručaitės ir Kazimiero -Stasevičių šeimoje.

1939 – 1943 metais mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje.

1944 - 1949 metais Kupiškio vidurinėje mokykloje. Danutė buvo stropi mokinė, jai gerai sekėsi visi dėstomi dalykai. Buvo aktyvi sportininkė.

Onos Danutės Stasevičiūtės šeima į Sibirą buvo ištremta 1951 m. rudenį, Pradėjus mokslus priešpaskutinėje gimnazijos klasėje.
 Tremtyje, Tomsko srityje jų šeima išbuvo iki 1957 m. pavasario.

Tremtyje jos šeima išvargo penkerius su puse metų. Ten baigė miškų technikos pramonės mokyklos kursus ir tada dirbo miško priėmėja. 

Iš tremties šeima grįžo 1957 m. reabilituoti, todėl namus grąžino. 
Įsidarbinti tremtiniams tuomet buvo labai sunku. Iš pradžių dirbo Naivių durpyne eiline darbininke. Vėliau kolūkio pirmininkas pakvietė dirbti antrąja buhaltere. 

 Grįžusi iš tremties ji baigė suaugusiųjų darbo jaunimo vidurinę mokyklą ir bandė įstoti į Kauno politechnikos instituto maisto pramonės technologijų fakultetą. Stojamuosius egzaminus išlaikė, bet  mandatų komisija nepriėmė, nes buvo bloga charakteristika iš rajono.

  Klasės draugai ir pažįstami rašė daug laiškų į Sibirą, kuriuos ji išsaugojo ir parsivežė į Lietuvą.
Net aštuoneris metus Danutė dirbo geležinkelyje, pratęsdama savo tėčio Kazimiero, ilgamečio  geležinkelio meistro tarnybinę dinastiją. Kaip geležinkelietė,  kiekvienais metais Danutė leisdavosi į keliones.
Ona Danutė palaidota Skapiškio parapijos kapinėse, šalia savo vyro Antano.

Danutė turi sūnų Romualdą su žmona Daiva gyvenančius Naiviuose, anūkę Aistę –Vilniaus universiteto absolventę ir anūką Emilį.

Dukra Ilona su vyru Voldemaru yra  verslininkai, gyvena Druskininkuose ir turi dukrą Eglę - genetikos doktorantę Ciurike ir sūnų Igną Vilniaus universiteto absolventą.         

Kaimynai nuoširdžiai užjaučia dukrą Iloną, sūnų Romualdą, gimines ir artimuosius šią liūdną netekties valandą.

MIRĖ JANINA GRIGAITĖ

Eidama 82 metus Vilniuje mirė kuosėnietė Janina Grigaitė. Janina mokėsi Kuosėnų pradžios mokykloje, Skapiškio ir Kupiškio vidurinėse mokyklose. Vilniaus universitete baigė ekonomikos studijas.
 Dirbo Vilniuje. Gyveno Vilniuje, o paskutiniu metu Subačiuje. 
AtA Janina palaidota Kupiškio kapinėse šeimos kape.
Janina rašė prisiminimų knygą. Prisiminimų dalis atspausdinta šioje interneto svetainėje.
Reiškiame gilią užuojautą jos sūnėnams ir kitiems artimiesiems


Ligoninėje rastas AtA Janinos laiškas:

                 " Lauk manęs, kai niekas nebelauks niekad niekada ..."

Sveikinu Visus linkėdama sveikatos, kantrybės, laimės, džiaugsmo, daug pinigų ...
Bėga dienos, o aš lyg smilga guliu ... Jau nuo gruodžio 18 d. kartais prarasdavau sąmonę, labai vemdavau, net iki uždusimo. Dabar jau po reanimacijos kančių. Po truputį vaikštau iki ... pasiremdama rementu.
Visų nuoširdžiai atsiprašau, nes gal nepasimatysime. Saulutė kasdien vis artėja vakarop, nebepajėgia sušildyti mano stingstančio kraujo.
Gal dar grįšiu  sustiprėjus, bet mano transportas nebenuveš manęs. Kojos silpsta, širdis streikuoja, plaučiai orui sudėtingi ...
Greit užpils mane, jau šalta žemelė - nebesusitiksim žemės kelyje.
Sudie! Sudie! Sudie! ... Visus atsiprašau... Nebetrukdys jau mano telefonas, nebesiramstys suolo rementas. Dar kas nors lauks, bet ?!... Nebekedens plaukų jau rudens vėjelis ir neslėgs širdelės rūpesčiai, vargai!! ...
                                                     Janina
                                                     2018.01.07
                                                     Vilnius, "Geroji Viltis" 

                                                                            

ANAPILIN IŠĖJO GENOVAITĖ JASIŪNAITĖ

.
Eidama 90-tuosius gyvenimo metus, 2017m. spalio 16 d. mirė Genovaitė Jasiūnaitė. Genovaitė buvo aktyvi šio internetinio dienoraščio straipsnių autorė. Ji rašė apie gimtojo Kupiškio apylinkių kaimus, žmonių gyvenimus, apie gyvenimą pas savo krikšto tėvus ir globėjus - Mirabelio Šilaikius. Apie mokslus Kupiškio gimnazijoje ir Vilniaus universitete. Baigusi anglų kalbos studijas mokytojavo Priekulėje ir Kaune. Kaune Genovaitė gyveno virš 40 metų. Maloniai bendravo su savo auklėtiniais.
Genovaitė Jasiūnaitė palaidota Vainatrakio kapinėse (Rokų sen.) šalia Kauno.