VLADAS STUKAS

Stukas Vladas gimė 1920 m. gegužės 18 d. Kuosėnų k., Kupiškio valsčiuje, pasiturinčių ūkininkų Juozo Stuko ir Marijonos Puronaitės- Stukienės šeimoje. 1931 m. baigė Kuosėnų pradžios mokyklą. Vladą mokė nusipelniusi mokytoja Petronėlė Mažeikaitė (Zulonienė). 1931 m. įstojo į Kupiškio keturklase progimnaziją, kurią baigė 1935 metais. Besimokydamas Kupiškio progimnazijoje Vladas dalyvavo skautų judėjime. (1932 - 1935). Nuo 1935 iki 1938 metų dėl lėšų stokos mokėsi namie kartu padėdamas tėvams dirbti žemės ūkio darbus. 1938 m. išlaikė valstybės eegzaminų komisijoje egzaminus už 6 gimnazijos klases ir tais pačiais metais įstojo į Panevėžio berniukų gimnazijos 7 –ąją klasę. Panevėžio gimnaziją baigė 1940 m. Nuo 1940 mokėsi Valstybinio Kauno Universiteto Technikos fakultete. Pablogėjus reikalams tėvų ūkyje studijas buvo nutraukęs, vėliau, kurį laiką mokėsi neakivaizdiniu būdu. Karo metu Vladui net pėsčiomis teko keliauti iš Kauno į gimtuosius Kuosėnus. Sesuo Eugenija Bočiulienė pasakoja, kad karo pradžioje apie Vladą neturėjo jokių žinių, net jau buvo apraudoję, ir staiga pamatome ateinantį per laukus sulysusį ir išvargusį, bet išsiilgtą ir visų labai lauktą, pėsčiomis sukorusį beveik 150 km.

Studijas universitete Vladas baigė1947 m. ir įgijo inžinieriaus- elektroenergetiko specialybę. 1947-1948 m. dirbo Kauno energetikos rajono inžinieriumi konstruktoriumi, 1948-1950m. – Petrašiūnų elektrinės vyresniuoju inžinieriumi, 1950-1953 m.- kapitalinės statybos skyriaus viršininku, 1953-1956 m. – eksploatavimo skyriaus viršininku, 1956-1958 m. – Kauno HE vyriausiuoju inžinieriumi, 1958-1960 m. – šios HE direktoriumi. Sesuo Eugenija pasakoja, kad Vladas dirbdamas Kauno HE buvo pasikvietęs ją su šeima ir aprodė hidroelektrinę, gražiasjos apylinkes, Kauno marias. Jai iki šių dienų liko mieli prisiminimai, nors nuo tų dienų jau praėjo virš 50 metų.
Mums kuosėniečiams smagu, kad mūsų kaimo vaikis, baigęs mokslus sugebėjo tapti tuometinės Lietuvos pasididžiavimo - Kauno HE vadovu.
1960 m. atleistas iš Kauno HE direktoriaus pareigų dėl to, kad 1941 m. buvo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF)(1*) narys.
Nors 1960-1965 m. buvo perkeltas į Lietuvos elektrinę katilų cecho viršininku, bet narystė LAF‘e vis užkliūdavo. Bedirbdamas Elektrėnuose Vladas persikėlė gyventi į Vilnių.
Pagaliau užtartas buvusio darbo kolegos A. Stumbro, tuomet dirbusio Lietuvos energetikos ir elektrifikavimo gamybinio susivienijimo vyriausiu inžinieriumi, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir šiose pareigose sėkmingai darbavosi virš 15 metų.(1969-1985).
1951-1957 m. Vladas Stukas dėstė Kauno politechnikos institute. Jis buvo aukštos kvalifikacijos specialistas, geras darbo organizatorius.
Be Vlado šeimoje užaugo seserys Stefanija ir Eugenija (gyvena Kupiškyje) bei brolis Vytautas. Vladas su žmona Eugenija, stomatologe, kilusia iš Kelmės, turėjo du sūnus Gintautą-Vladą ir Arvydą, bei vaikaitį Audrių Stuką.
Susirgęs 1985 m. rugsėjo 30 d. išėjo į pensiją. Mirė pakirstas sunkios ligos 1992 m. lapkričio 30 d. palaidotas Vilniuje , Rokantiškių kapinėse.
Šaltiniai: „Lietuvos energetika“ III t., sesers Eugenijos Stukaitės-Bočiulienės prisiminimai ir nuotrauka, darbo kolegos Viktoras Mekas ir Stanislovas Danila su pluoštu nuotraukų

Kauno HE statybos vaizdai :





------------------------------------------------
(1*) LAF pradžia Lietuvoje buvo 1940 10 09 Kaune įvykęs slaptas pogrindininkų pasitarimas, kuriame nutarta sukurti visą Lietuvą apimančią rezistencijos organizaciją ir pasirengti atgauti nepriklausomybę pasinaudojus būsimu Vokietijos karu su SSRS. 1940 12 15 užmezgus pirmąjį ryšį su užsieninio centru, organizacija pradėjo vadintis LAF vardu, Vilniaus ir Kauno štabai sudarė Vyriausiąjį LAF štabą ir kartu su užsienio štabu – Vyriausiąją LAF vadovybę.
Sukilimo vykdymo iniciatyvą ir vadovavimą perėmė Kauno LAF štabas. Veikdamas Vyr. LAF vadovybės vardu 1941 06 23 paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą. Sukilimo metu LAF iš pogrindinės organizacijos virto karine sukilėlių organizacija, turinčią savo kovos (partizanų) būrius – Tautinę Darbo apsaugą. Narių skaičius išaugo iki 36 tūkst. žmonių, kas sudarė ne mažiau trečdalio visų sukilimo dalyvių.

Vlado draugų ir kolegų prisiminimai:

Stanislovas Danila rašo: "Susitikome mes 1958 metais - mes statėme Kauno HE.

Jis buvo pirmasis Kauno HE direktorius, vienas iškiliausių pokario Lietuvos energetikų. Kito gyvenimo jis neturėjo, pašventė visą save energetikai.

Atrodytų nedidelio Kauno HE statybos direkcijos kolektyvo vadovas, bet iki šiol prisimenamas kaip puikus specialistas ir nuoširdžiausias žmogus. Neilgai dirbo direktoriumi, bet išliko atmintį, nors nuo tų dienų praėjo jau 50 metų. Mes dirbome ir gyvenome svarbiausiais Kauno HE statybos metais, mus jungė vienas tikslas ...
Pažvelkite nuotraukas - Vladas žmogus, spinduliuojantis šilumą ir atvirą gerumą.

Kauno HE statybos užsakovai: Direktorius - Vladas Stukas;

-pagrindinių hidrotechnikos statinių statybos techninės priežiūros vadovas - Stanislovas Danila;

-Kauno marių dugno paruošimo priežiūros kuratorė - Ala Andriuščenkienė;

-Kauno HE statybos energetinės dalies techninės priežiūros vadovas - Sebastinas Bagdonavičius

Kauno HE statybos vadovai : iš kairės Vladas Stukas - Kauno HE Statybos direktorius, Nikolaj Luchnev - Kauno HE Statybos valdybos viršininkas, Dmitrij Chrenov - Kauno HE projekto vyriausias inžinierius.Nuotrauka viršuje dešinėje : taip atrodė Kauno HE žemutiniame bjefe prieš užtvindant. Tarp inžinierių ir HE priėmimo valstybinės komisijos nariai - penktas iš kairėsprojektuotojų atstovas N. Edigev, užsakovo - V. Stukas, S. Bagdonavičius, S. Danila.

Kauno HE paruošta užtvindymui 1959 m. Grupė užsakovo ir statytojų inžinierių žemutinio bjefo dugne. (foto dešinėje, žemai)