KUOSĖNŲ PIENINĖ

.
Renkama medžiaga apie Kuosėnuose buvusius kooperacijos objektus: pieninę, grūdų valymo ir sortiravimo kompleksiuką.

Ką nors apie tai žinančius ar girdėjusius prašome atsiliepti. Tel. 85 2457428 arba 868328935 Albinas Čiurlys. Adresas: Architektų 55-9, Vilnius

Kuosėnų pieninė 2010 m.

MIRABELIO ŠILEIKOS

 Mirabelio  šviesa

(Plačiau apie Viktoriją ir Petrą Šileikas)

Kaip minėta, Viktorija ir Petras Šileikos į Lietuvą grįžo 1922 m. kada Petras Šileika atsirado JAV , nei aš, nei jį pažinojusieji negali dabar tiksliai pasakyti. Viktorija ten išgyveno 10 metų, o Petrą Šileiką ji rado gerokai anksčiau atvažiavusį, dirbantį batų fabrike ir jau išbandžiusį įvairiausius kitus darbus.

„Šipkartė“ buvo atsiųsta jos seseriai Marytei, bet ši atsisakė mamą palikti. Tuomet 16-metė Viktorija, gavusi dokumentą su įrašu 18-metė, 1912 m. išdrįso plaukti per Atlantą. Mama pasakojo, jog uždainavusi dainą, kuri visus pravirkdė:

Susėdom akrinti,

iš visur surinkti

ein vilnia ūždama,

akrintą supdama.

Akrintas sujudo,

 širdelės nuliūdo:

gal laimės nerasim,

ant jūrų pražūsim.

Kai laivas sustojo prie Amerikos krantų, ji turimu adresu davusi telegramą. Mergaitės supratingumu buvo sužavėtas sesers Olgos vyras, atvykęs jos pasiimti. Maloniai ir svetingai sutikta, South Bostone Viktorija jautėsi kaip namie. Netrukus ji buvo įdarbinta vyriškų rūbų siuvykloje pas Padolskį. Vėliau ji gavo darbą batų fabrike. Petras Šileika, bendraudamas su kraštiečiais, pamilo jaunutę mergaitę ir po kurio laiko su ja susituokė. „Tėvynės Mylėtojų draugija“ ugdė jaunavedžius tikrais Lietuvos patriotais. Kuo jie domėjosi ir kokio išprusimo jie buvo, grįždami į Tėvynę, skaitykite 54 psl. Kultūros istorijos, parvežtos kartu su daugybe kitų knygų.

Petras Šileika buvo laisvų pažiūrų. Draugų kunigų tarpe neturėjo, bet, prisiminęs vaikystę, pasakojo, kaip jis su broliu svečiavosi pas dėdę kunigą, kuris rūpindamasis vaikus tvarkingai aprengti, pasiūdino jiems po eilutę, vienas švarkelis buvo be kišenių, nes siuvėjui pritrūko medžiagos. Pasilikę vieni, berniukai iškirpo kišenes ir išsigando pamatę skyles. Kalėdojimo metu kunigas aplankydavo ir V. P. Šileikas. Aš gaudavau šventų paveikslėlių, o mama nepamiršdavo atsilyginti. Papa į bažnyčią eidavo tik tada, kai su mama buvo prašomas į kūmus. Po mano ašarų dėl Kauno Prisikėlimo bažnyčios jis ne tik nebedraudė eiti prie Pirmos Komunijos, bet leido įstoti ir į Angelaičius, kurių vadovės Julijos Dravidžiūtės laidotuvėse dalyvavau tarp būrio vaikų kartu su Genute Gudaite baltomis suknytėmis. Nuotraukoje yra Angelaičių vadovės pavaduotoja Liuda Jurgelionytė.

Papa nusijuokė, kai prieš valgį pradėjau persižegnoti. Slapčiomis meldžiausi, kad jis lankytų bažnyčią, bet nebuvau išklausyta ...

Neskaitant vieno kito žodžio, Viktorija ir Petras Šileikos namuose angliškai nekalbėjo ir manęs tos kalbos nemokino. Jie norėjo matyti mane, dirbančią vaistinėje, o aš medicina nesižavėjau, norėjau būti lietuvių kalbos mokytoja. Baigusi gimnaziją, parašiau mylimai mokytojai Onai Zupkienei laiškutį, klausdama patarimo. Negavusi atsakymo, apsisprendžiau studijuoti anglų kalbą. Kadangi tos specialybės mokytojų Lietuvai trūko, buvo leidžiama, laikant vokiečių kalbos egzaminą, stoti į anglų kalbą. Tėvelius nuraminau, jog studijuodama Universitete, galėsiu būti kuo norėsiu.

Kai tapau mokytoja, papa ne tik nebepyko, bet prisidėjo prie mano anglų kalbos tobulinimo. Išgirdęs mano norą įsigyti gerą žodyną, jis parašė savo brolio Juozo žmonai Rozai Šileikis apie mano pageidavimą. Už padarytą paslaugą dėdinai Rozai buvau nepaprastai dėkinga, nes gavau The American College Dictionary.

Mamos sesers Olgos duktė Aniutė taip pat tobulino mano kalbą, rašydama ilgus laiškus buitinėmis ir kitokiomis temomis. Todėl sėkmingai mokytojavau Priekulės vidurinėje mokykloje. Mano buvę mokiniai ir auklėtiniai dėl suteiktų anglų kalbos žinių man priekaištų nereiškė, nepamiršdami tik padėkoti.

Kai po daugelio metų Kaune aplankiau jau sirguliuojančią mokytoją Oną Zupkienę, norėdama pakviesti į mūsų laidos susitikimą Kupiškyje, ji parodė mano rašytą jai laiškelį, sakydama, jog jautė sąžinės graužimą, nes per sumaištį nespėjusi atsakyti į užklausimą. Išgirdusi, kad esu patenkinta savo pasirinkimu, Mokytoja lengviau atsiduso.

Genė Veronika Jasiūnaitė
2011.12.05, Kaunas

Kuosėnų ir aplinkinių kaimų Angelaičių vadovės Julijos Dravičiūtės laidotuvės. Apie 1937 m.  Pirma eilė iš kairės: Vadovės pavaduotoja Liuda Jurgelionytė, Sabutė Dirdaitė, Stasytė Dubrindytė, Zosytė Dubrindytė, Felicija Gudaitė, Genutė Gudaitė, Genutė Jasiūnaitė, Eugenija Apšegaitė, Albina Dundulytė, Bronytė Grigaitė, Eugenija Stukaitė, Irutė Dundulytė. Antra eilė iš kairės: Mažeika ?, Ridikas ?, Jankevičiai, Bronius Ridikas, Vytautas Stukas, Algis Gudas, Petras Purėnas

Laiško iš Amerikos Petrui Šileikai užrašas ant voko

G. Jasiūnaitės fotonuotraukos aprašas

Vienos knygos įvadinis puslapis, kurią V.P. Šileikiai parsivežė grįždami iš Amerikos

Minimos knygos puslapis

Tokį anglų kalbos žodyną, P. Šileikos prašymu, atsiuntė iš Amerikos Genutei Jasiūnaitei. Apie 1950 m.

S

Straipsnių apie Mirabelio Šileikas autorė Genutė Jasiūnaitė ir svetainės "Kuosėnai" tvarkytojas Albinas Čiurlys . 2012 m. 

2012 m. gegužės 30 d., susitikimo pas Genovaitę Jasiūnaitę Kaune metu, man įteiktas straipsnis apie Mirabelio Šileikas ir fotonuotraukos prie straipsnio. Susitikime dalyvavo Genovaitės kaimynas ir bendražygis Petras Samuila.

Genutė Jasiūnaitė ir kaimynas Petras Samuila.

Genovaitė suruošė parodėlę apie savo, V. ir P. Šileikų gyvenimą

Genovaitės kambaryje -  knygos, knygos ...

PARTIZANŲ KOVOS

Iš Onos Dapšytės – Kriukelienės Kupiškio krašto partizanų kovų ir jų slopinimo KRONIKA. 1944 – 1953

Almanacho KUPIŠKIS, 2011 Nr. 9 ištraukos 34 – 43 psl.

1946 m. sausio 15 d. NKVD vidaus kariuomenės šaulių pulko kariai ir Biržų apskrities enkavedistai pagal užduotį buvo išsiųsti į Vabalninko valsčių, grįždami po karinės operacijos Buožių kaime jie pastebėjo 3 vyrus, kurie bandė pasislėpti. Kautynių metu žuvo būrio vadas Vladas Kaladė ir du jo būrio partizanai. (57)

1947 m. rugsėjo 10 d. Kuosėnų kaime, Kupiškio valsčiuje, partizanai nušovė 5 sovietinius aktyvistus: Pramkombinato direktoriųV.A. Titovą, VKP(b) narį, paruošų agentąV.I. Melechiną, Pramkombinato Sandelininką V.S. Popovą, paruošų agentę Genę Jakštaitę ir Kuosėnų įgaliotinį – dešimtininką A.A. Jokubką, kurį pakeliui paėmė aktyvistai. Sužeistas leitenantas Gorbanas (81), pabėgo melioracijos grioviu, o toliau vieškeliu, arklio traukiamu vėžimu, keisdams jį,kai ant kelio sutikdavo kitą, pasiekė Kupiškį, kad iškviestų enkavedistus. Tai įvyko Domo P. sodybos prieigose. (A.Č.)

1947 m. gruodžio 25 d. naktį į 26 d., gavus agento „Baravyko“ pranešimą, kad Mirabelio kaime, Kupiškio valsčiuje, gyventojo Jono Kuliuko namuose, nuolat lankosi partizanai, organizuotos karinės čekistų operacijos metu surasti partizanai, o mėginęs pabėgti Aleksa Daukas-Onytė buvo nušautas, suimtas Jonas Tamošiūnas-Trockis ir keli partizanų rėmėjai. (84)

1948 m. sausio 3 d. Duoniūnų kaime, Kupiškio valsčiuje, pagal agento „Rašalinės“ agentūrinį pranešimą surengtos karinės čekistų operacijos metu buvo likviduota Vytenio būrio partizanų grupė. Žuvo Anicetas Laužikas-Švitrigaila ir Petras Mockevičius-Petriškevičius. Suimti: Vytautas Mociūnas-Jagminas, Janina Vengrienė-Undinė, Petras Šeinauskas-Alyzas ir Adėlė Dulksnytė-Motinėlė.(85)

1948 m. gegužės 22 d.(kitais duomenimis ,23 d.), Šimonių valsčiuje, 12-16 partizanų, vadovaujami Antano Starkaus-Montės, miške suruošė pasalą pravažiuojančioms mašinoms suMGB kareiviais, kurie dalyvavo tremiant partizanų ir “buožių“ šeimas. Susišaudymo metu buvo nušauti 2 karininkai, iš jų 1 pulkininkas, 1 majoras ir 5 kareiviai.(91)

1949 m. gegužės 1 d. naktį į 2 d. 00.30 val. nežinomi asmenys įmetė miną į Šimonių miestelio klubą kur vyko šokiai. Žuvo 16 žmonių ir sužeista 13 žmonių.(107)

1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje, prie Priegodo ežero, Svedasų valsčiuje, remiantis suimto partizano Balio Žukausko-Princo, Komendanto parodymais ir panaudojant jį kaip vedlį, MGB 298-to šaulių pulko 3-čio bataliono kareivių pajėgomis organizuota karinė čekistų operacija, kurios metu po ilgų kautynių (nuo 10 iki 13 val.) susisprogdino 7 Algimanto apygardos partizanai, tarp jų Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Herkus, Blinda.(111)

1950 m. sausio 21 d. agentas „Baravykas“ pranešė, kad suimtas partizanas Petras Černius gerai žino bunkerį Mirabelio miške, Kupiškio valsčiuje, kuriame slepiasi Juozo Jankausko-Pilsudskio partizanų grupė. Petrui Černiui tai patvirtinus, buvo surastas gerai užmaskuotas požeminis bunkeris, kautynių metu buvo nušautas partizanas Stasys Valma-Dobilas ir suimti: Albertas Apšega-Raišys, Jonas Vilčinskas-Doleris ir Povilas Valma-Grybas.(118)

1950 m. sausio 21 d. Naivių kaime, Kupiškio valsčiuje, remiantis suimto partizano Povilo Valmos-Grybo duomenimis, kad pas Leoną Stančiką yra bunkeris, karinės čekistų operacijos metu surastas bunkeris ir susišaudymo metu nukauti 3 Juozo Jankausko-Pilsudskio skyriaus partizanai: Juozas Jankauskas-Pilsudskis, Leonas Tubelis-Panceris ir Kazys Lašinskas-Artojas.(119)

1952 m. gruodžio 23 d. Čivonių kaime, Kupiškio rajone, agentų kovinė grupė, pavaldi MGB 2-N valdybai: „Ramojus“, „Mažytis“ ir „Alfa“, operatyviai panaudoję suimtą partizaną Vaclovą Čepukonį-Tigrą, nukovė Albiną Vogulį-Sakalą, Miesčionį, Vladą Žibiką-Dagilį, suėmė Kazį Kregždę-Hitlerį, Sausį ir Bronių Šinkūną-Uošvį, Laimutį.(127)

Šaltiniai: LYA

SU ŠVENTE, GERBIAMIEJI

ATPAŽINIMAS

.Ką atpažinau su kaimynais, čia Bronės Baikauskaitės (iš Jurėniškių kaimo) ir Alfonso Valinsko (iš Bakšėnų kaimo) vestuvės:

Ačiū G. Baikauskui už pagalbą.

1. Antanina Boikienė (buv. Bukauskaitė iš Girvalakių k.)

2. Jaronimas Boika iš Jurėniškių k.

3. Povilas Rimavičius iš Bakšėnų k.

4. XX

5. Kazimiera Rimavičienė (buv. Baikauskaitė iš Jurėniškių k.), 6. XX.

7. Jonas Vaitiekūnas iš Vėželių k., 8. Audronė Valinskienė (buv. Baikauskaitė iš Jurėniškių k.)

9. Domicelė Baikauskienė (buv. Petrulytė iš Mikiškių k.), 10. XX, 11. XX, 12. XX.

13. Alfonsas Valinskas iš Bakšėnų kaimo. 14. XX, 15. XX, 16.XX, 17. XX, 18. XX.

19. Lionginas Baikauskas iš Jurėniškių k.

20. Jonušytė Stasė iš Bočiupio k.

21. P. Stanikas iš Panevėžio m.

22. Lionginas Rasiulis iš Jurėniškių k.

23. Antanas Stančikas iš Kuosėnų

....................................

KUOSĖNŲ MOKYKLA Padėka Gaudentui Baikauskui (2012.02.28)

Ką atpažino Alfredas Baikauskas su St. Aleknaite :

1-ma eilė iš dešinės J. Naujikas, Vl. Naujikas, V. Tunkevičius, R. Laužikas, St. Aleknaitė. 2-ra eilė iš kairės A. Baikauskas, A. Lukšys, K. Kadžiulis, V. Jokubka, D. Kadžiulytė, R. Jonušytė, G. Mikolaitis, 3-čia eilė iš dešinės Jonušytė, D. Lapienytė, G. Jokubka, mokyt. Domicėlė Puodžiūnaitė, D. Žilytė, Edm. Jankevičius, B. Žilytė, St. Širvinskas, Ant. Dauderis.

KUOSĖNŲ MOKYKLA

Ką atpažino Alfredas Baikauskas su St. Aleknaite :

1. J. Naujikas, 2. Vl. Naujikas, 3. V. Tunkevičius, 4. R. Laužikas, 5. St. Aleknaitė, 6. A. Baikauskas, 7. A. Lukšys, 8. K. Kadžiulis, 9. V. Jakubka, 10. D. Kadžiulytė, 11. R. Jonušytė, 12. G. Mikolaitis, 13. Jonušytė, 14. D. Lapienytė, 15. G. Jokubka, 16. K. Žilys, 17. Mokytoja Domicelė Puodžiūnaitė, 18. D. Žilytė, 19. Edm. Jankevičius, 20. B. Žilytė, 21. St. Širvinskas, 22. Ant. Dauderys

Algirdas Šukys

Gimiau 1927m. sausio 12d. Kuosėnuose, to kaimo pradžios mokyklos mokytojo Aleksandro Šukio ir Marijos Petrylaitės-Šukienės, šeimoje1931-aisiais metais mano tėvas buvo paskirtas į Pušaloto valsčiaus Jakūbonių pradžios mokyklą. Baigęs tą mokyklą, aš 1938 – 1939-aisiais mokslo metais mokiausi namuose, eksternu išlaikiau egzaminus.

Daugiau apie neeilinį, Kuosėnuose gimusio Algirdo Šukio gyvenimą skaitykite: www.vilniauskupiskenai.blogspot.com

Su šv. Kalėdom, Mielieji